DALYKAI, KURIŲ NEIŠDRĮSAU PASAKYTI, IR DABAR JAU PER VĖLU. Dramaturgė ir režisierė Kamilė Gudmonaitė

Vieta

Apie renginį

Lapkričio 28 d. spektaklis DALYKAI, KURIŲ NEIšDRĮSAU PASAKYTI, IR DABAR JAU PER VĖLU titruojamas į anglų kalbą. Titrai geriausiai matomi 10-15 eilėse. Režisierė ir dramaturgė — Kamilė GUDMONAITĖ Kompozitorius — Dominykas DIGIMAS Scenografė ir vaizdo projekcijų koncepcijos autorė — Barbora šULNIŪTĖ Choreografas — Mantas STABAČINSKAS Kostiumų dailininkas — Juozas VALENTA šviesos dailininkas — Julius KURšYS Vaizdo projekcijų autorius — Jurgis LIETUNOVAS Muzikos vadovas ir dirigentas — Ričardas šUMILA Chormeisteris — Povilas BUTKUS Garso režisierius – Kastytis NARMONTAS Vertėja — Erika LASTOVSKYTĖ Režisierės asistentai — Agnė AMBROZAITYTĖ, Kotryna SIAURUSAITYTĖ, Deivydas VALENTA VAIDINA Berniukas Naglis — Vincentas SPRUOGIS (diskantas) Brolis — Ryo ISHIMOTO Sesės — Emilija KAROSAITĖ, Viktorija ZOBIELAITĖ (šokėjos) Mama — Jolanta DAPKŪNAITĖ Senelis — Vytautas RUMšAS Keleiviai — Diana ANEVIČIŪTĖ, Mantas STABAČINSKAS, Arūnas VOZBUTAS Sodo gyventojai — Romalda ABRAMAITIENĖ, Dmitrijus BABAšINSKIS, Sandra BIAIGO, Konstantin KOSOVEC, Daiva LENČĖ, Rima VANIARCHINA Keleiviai ir kiti veikėjai - LNOBT choro artistai: Akvilė VIšKELYTĖ-POTAPOVĖ, Gintarė RADAUSKAITĖ, Olga RADZEVIČIENĖ, Lina ZABULYTĖ (sopranai), Vita DŽIULNA, Monika BUOŽYTĖ, Jovita DOVSEVIČIŪTĖ-ANTANAITĖ, Anna TROšINA (altai), Egidijus JONAITIS, Mantas IVANAUSKAS, Kęstutis PAPARTIS, Georgij POPOV (tenorai), Dainius JAKšTAS, Žygimantas JASIŪNAS, Donatas ŽUKAUSKAS (baritonai), Povilas BUTKUS, šarūnas ČEPULIS (bosai) LNOBT simfoninio orkestro grupė — Dainius PESECKAS / Aistė BIRVYDAITĖ (smuikas), Tomas SAVICKAS / Gabrielė ZANEUSKAITĖ (altas), Rokas VAITKEVIČIUS / Mykolas RUTKAUSKAS (violončelė), Donatas BAGURSKAS / Samanta IGNATJEVA (kontrabosas), Vytautas SRIUBIKIS / Vytenis GURSTIS (fleita), Vytautas GIEDRAITIS / Vilius KALVĖNAS (klarnetas), Kazimieras JUšINSKAS (saksofonas), Tomas KULIKAUSKAS, Almantas PUIDOKAS, Ernestas VERBA, Lukas BUDZINAUSKAS (mušamieji), Marija GRIKEVIČIŪTĖ (fortepijonas). Itaru Sasaki iš Otsuchi miestelio Japonijoje sužinojo, kad jo mylimas pusbrolis serga vėžiu ir jam gyventi liko tik trys mėnesiai. Po pusbrolio mirties Sasaki savo kieme pastatė seną telefono būdelę, kad kasdien galėtų bendrauti su mirusiuoju, o jo žodžiai būtų išnešioti vėjo. Otsuchi apylinkėse įvyko cunamis, kurio metu žuvo 10 proc. miesto gyventojų. Pamažu žmonės sužinojo apie telefono būdelę ir pradėjo lankytis Itaru Sasaki sode, norėdami paskambinti prarastiems artimiesiems. Nuo kovo 1 d., praėjus vos savaitei po Rusijos pradėto karo Ukrainoje, senas taksofonas, identiškas Japonijoje stovėjusiam „vėjo telefonui", buvo įkurdintas prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro. Žmonės buvo kviečiami užsukti ir „paskambinti" tiems, kuriems nespėjo laiku pasakyti tai, ką norėjo, o dabar jau per vėlu. Per daugiau kaip 6 mėnesius telefono ragelis buvo pakeltas apie 4000 kartų. Visų autentiškų istorijų garso įrašai tapo operos libreto pagrindu. Taksofono opera „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu" – tai jautrus, subtilus pasakojimas apie žmogų, kuris gedi, kartu tai skaidrus pjūvis per sielvarto atvertas geografines teritorijas, kelionė į susitikimą, susitaikymą, pasaulio kaip visumos patyrimą. Kūrėjai apie spektaklį: Taksofono opera – tai poema žmogaus laikinumui. Scenoje kuriami subtilūs, žmogiški ir kartais šmaikštūs vaizdiniai iš šiapus ir anapus: kūnai ir objektai čia tai pasirodo, tai išnyksta šviesotamsoje. Viskas praeina – žmonės, laikas, vietos, daiktai, įvykiai. Režisierė ir dramaturgė Kamilė Gudmonaitė Mano santykis su kūriniu, tiksliau – su jį sudarančiais taks

Patikrink, ar vieta yra senamiestyje, ar jau kitoje miesto pusėje — Šeškinės arena ir Compensa nėra pasivaikščiojimas nuo Pilies gatvės. Renginiai Vilniuje